Dvaro g. 15, LT-86111
Kelmė, tel. (8 427) 61 065 
tel./faks. (8 427) 61 065
kelmesmuziejus@gmail.com

 



« | 1 | 2 | 3 | »









« | 1 | 2 | 3 | »

 

Žydai Kelmėje

 

                        Kelmės rajone žydai apsigyveno greičiausiai XVII a., nes nuo seno čia jau būta jų maldos namų – sinagogų, smuklių, vyko intensyvi prekyba.

                      Atrodo, kad nuo 1919 m. Kelmėje veikė atskira keturių skyrių (klasių) žydų pradinė mokykla. 1922-1923 m.m. joje dirbo 6 mokytojai. Nuo 1930 m.  pasidarė lietuvių Kelmės pradinės mokyklos žydų komplektu.

                      Vidurinį mokslą turtingųjų žydų vaikai įgydavo Kražių gimnazijoje ir Kelmės progimnazijoje. Kelmės progimnazijoje 1925 m. pabaigoje mokėsi tik 3 žydai (visos mergaitės). Peraugant mokyklai į gimnaziją ir gausėjant joje žydų, 1937 m. švietimo ministerija žydų tikybos mokytoju paskyrė Kelmės rabiną K. Beinešovičių. 1941 m. Kelmės vidurinės mokyklos pirmąją laidą baigė T. Bakštaitė, Mauša ir Izraelis Boneriai.

                      Kelmėje veikė religinė judaizmo “Talmud Toros” mokykla. Jos vedėju dirbo N.C. Finkelis (1850-1924) – žymus dvasinis veikėjas. Jis įkūrė Telšių rabinų seminariją, Vilijampolės rabinų kandidatų akademiją, aukštąją Talmudo mokyklą Chevrone (Palestinoje). Visą tarpukario laikotarpį Kelmėje veikė viena iš penkių Lietuvoje rabinų ir žemesnioji žydų dvasininkų seminarija – Ješibotas. Įrengta religinė talmudinė biblioteka su skaitykla. Rabinų seminarijos bibliotekos knygų fondą sudarė 5000 Lt. vertės turtas.

                      1939 metais iš 3700 Kelmės gyventojų apie 2000 buvo žydai. Nemaža jų dalis buvo gana turtingi. Hiršovičius turėjo muilo fabriką, Maušovičius – alaus ir limonado dirbtuvę, Martchelovičius valdė saldainių fabriką, M. Udvinas buvo elektros stoties savininkas, E. Rubikavičiui priklausė krakmolo dirbtuvė, Efroikiui – odos apdirbimo cechai, G. Šabaševičius buvo autobusų stoties laikytojas ir viešbučio savininkas, M. Šajevičius – “Shell” firmos atstovas, Šechtinas turėjo kepyklą, kurioje buvo kepama apie 30 rūšių duonos kepinių. M. Rubikavičius, N. Rozenfeldas – javų pirkliai. Daug įvairiausių parduotuvių irgi priklausė žydams: M. Šaferiui – geležies dirbinių, Fleišeriui – medžiagų, Goldai Stern – maisto ir kt. Kelmės žydai užsiėminėjo ir kitais verslais. Fotografijos saloną “Grožybė” laikė Ch. Gordonienė, foto salono “Progres” savininkas buvo L. Daninas, fotografu dirbo A. Kačerginskis.

                      1941 m. hitlerinės Vokietijos kariuomenei įsiveržus į Kelmės rajoną vyko masinės represijos ir žiaurus susidorojimas su žydų tautybės piliečiais. Jie buvo suiminėjami šeimomis, izoliuojami getuose arba tiesiog uždaromi į daržines, o vėliau masiškai sušaudomi. Liepos 26 d. apie 480 iškankintų ir išsekintų žydų buvo sušaudyta už Kelmės dvaro, Dirvoniukų kaime esančioje žvyrduobėje.

 

                       Tekstą paruošė vyr. muziejininkas Rimantas Serva

 



Copyright © 2009 Kelmės muziejus adm zone. Sprendimas: V studija