Dvaro g. 15, LT-86111
Kelmė, tel. (8 427) 61 065 
tel./faks. (8 427) 61 065
kelmesmuziejus@gmail.com

 



« | 1 | 2 | »









« | 1 | 2 | »

 

Žydai Kražiuose

 

            1895 m.  Kražiuose iš 3375 gyventojų  žydai sudarė  trečdalį, t. y. apie 1120.

             Nuo  1928 m.  žydų vaikai  kartu  su  lietuvių mokėsi  „Žiburio “ gimnazijoje.  1930-1931 m.  iš 179 gimnazistų  27 buvo  žydai. Žydų tikybos mokytojais  šioje gimnazijoje  dirbo  J. Vilenskis, jį pakeitė  J. Smolinskis, paskui  - S. Kacas ir  Š. Gordonas.

            Žydai  miestelyje  turėjo daug parduotuvių  bei  smulkaus verslo  įmonių. Kražiuose iki karo veikė  žydų smulkaus  kredito  draugija.

            Senoji žydų bendruomenė  Kražiuose  buvo sunaikinta  1941 m. vasarą.

            1941 m. liepos pradžioje į Kražius atvykęs  nacių pareigūnas  įsakė  policijos nuovados viršininkui P. Jurevičiui suimti ir  izoliuoti  žydų tautybės  gyventojus. Žydams buvo liepta  kitą  dieną  su daiktais  susirinkti  miestelio  aikštėje. Iš ten jie buvo nuvaryti  į  dvaro daržinę, prie kelio  į Medžiokalnį. Kražių  dvaro  daržinėje, kur buvo įtaisytos  durys su  užraktu atsidūrė  daugiau  kaip  350 žydų. Maždaug po dviejų savaičių  į Kražius  vakare su  nacių pareigūnais  atvyko  dviem  automašinomis  dvylika  vokiečių kareivių, o P. Jurevičius  gavo įsakymą  iškviesti Tautinės darbo apsaugos  būrio ( TDA  arba  kitaip  vadinamus  baltaraiščių ) grupių vyresniuosius. Vokiečiai  jau  kitą dieną  susirinkusius vyrus padalijo  į dvi dalis .Viena  iš jų  turėjo  saugoti  vežamus  žydus, kita  saugoti  žydų getą. Automašinos  kelis kartus  vežė pasmerktuosius  žmones. Su  paskutiniais  reisais  prasidėjo  siaubingos  scenos  prie dvaro daržinės. Keliems  sargybiniams  grįžus  su išvežtųjų  žydų striukėmis, dar esantys  gete  suprato, jog  jų tautiečiai  buvo išvežti ne  darbams, bet  jau yra  nužudyti. Sodinant  į mašinas, pasigirdo  klyksmai, prakeikimai. Nenorėję  lipti į mašinas  ar sunkiai  paeinantys senukai  buvo mušami, stumdomi. Kuprės miške  keli lietuviai, atrinkti  į  šaudytojų  grupę, atsisakė  šaudyti  į beginklius  žmones. Už tokį pasipriešinimą  vokiečiai  karininkai,  kuriems teko jau ne pirmą  kartą  vykyti panašias egzekucijas, norėjo  tuos TDA  būrio  narius sušaudyti kartu  su žydais, bet paskui  pasitenkino  tik  primušę. Po žydų  žudynių  Kuprės miške  Kražių gete  liko  apie  80 žmonių, tarp  jų  buvo  tik keli  suaugusieji. Dauguma  jų  jau  buvo  nužudyti  rugpjūčio mėnesį  šalia Medžiokalnio – vos už  0,5 kilometro  nuo dvaro  daržinės, tapusios  paskutiniu  žydų prieglobsčiu. Duobei prie Medžiokalnio  iškasti  buvo  panaudoti  1940-1941 m.  sovietiniai  aktyvistai. Kartu su žydų  vaikais buvo sušaudyta ir gydytojo O. Šmidto  šeima.

           Kražių valsčiaus gyventojai  buvo  ne tik žydų tragedijos  liudytojai. Miestelio ir aplinkinių  gyvenviečių žmonės  žydus  gelbėjo, slėpė, maitino  juos, teikė kitokią pagalbą. Visa tai  buvo daroma  didžiulio  pavojaus akivaizdoje, nes už pagalbą  žydams  humaniškieji  žmonės  rizikavo  savo  ir  savo  šeimos narių  gyvybėmis.

           Jonas Vladička iš prašė  išleisti  iš  Kražių  geto  Leją(Valę) Aronaitę ir norėdamas ją  išgelbėti  pasiūlė  tapti jo  žmona. Žydaitė  netrukus  buvo  pakrikštyta ir  sutuokta su savo gelbėtoju. Deja  tai nepadėjo. Iš J. Vladičkos  pareikalauta  grąžinti žmoną  į getą, o kartu policijoje  geranoriškai  patarta  kuo greičiau  ją paslėpti. V. Aronaitė- Vladičkienė, padedama  daugelio  žmonių  išsislapstė iki pat 1944 m.  rudens ir  buvo  ilgą  laiką vienintelė  senosios Kražių žydų bendruomenės  palikuonė  miestelyje. Iš  Šiaulių geto  buvo išgelbėtas ir kražiškis  Idelkis Blochas. Jį iš pradžių  parvežė ir slapstė  trys miestelio  šeimos - Kucevičiai, turėję automobilį, Steckiai ir Nainiai. Vėliau  I. Blochas, taip pat gelbėtojų  rūpesčiu pakrikštytas  katalikų  bažnyčioje, buvo slepiamas  ne tik  Kražiuose, beti ir  kaimuose, kur žiemoti  buvo ne taip pavojinga, patogu. Žydams išlikti  padėjo  V.Jasulaitis, V. Gaidjurgis, J. Jakštaitė, Č. Butkevičius, K. Mileikienė, T. Rubikaitė, K. Jankauskas, A. Gečas, Vl. Petrošius, V. Navickas ir  kiti. Nėra tiksliai nustatyta, kiek žydų buvo nužudyta  Kuprės miške ir prie Medžiokalnio. Manoma jog  abiejose vietose žuvo  apie 380 žydų. Keliems Kražių  žydams, ištremtiems arba  pasitraukusiems  su raudonąją armija,  pavyko  išsigelbėti 1941 m.  atsidūrus Sovietų sąjungoje .

 

            Parengta  pagal Stanislovo Buchavecko „Kražiai nacių okupacijos metais (1941-1944)“ – „Kražiai“. Vilnius, 1993

 

            Vyr. muziejininkas Rimantas Serva

 

 

 



Copyright © 2009 Kelmės muziejus adm zone. Sprendimas: V studija