Dvaro g. 15, LT-86111
Kelmė, tel. (8 427) 61 065 
tel./faks. (8 427) 61 065
kelmesmuziejus@gmail.com

 



« | 1 | 2 | »









« | 1 | 2 | »

 

Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signatarą Antaną Račą prisimenant...

     Antanas Račas gimė 1940 m. rugpjūčio 28 d. Jurbarke. Baigė Šakių rajono Kidulių vidurinę mokyklą. Dirbo Juodeikiuose, tarnavo sovietiniame Šiaurės laivyne. Už apsisprendimą neatsisakyti religijos A. Račas buvo išsiųstas už poliarinio rato, į Naująją Žemę. 1962 m., po beveik keturių metų tarnybos, įstojo į Vilniaus universitetą, kur  studijavo germanistiką, tapo filologu. Po studijų dirbo Zarasų rajono Degučių aštuonmetėje mokykloje, vėliau – Avilių aštuonmetėje mokykloje direktoriaus pavaduotoju. 1968–1976 metais – Kelmės rajono Šaukėnų vidurinės mokyklos direktorius, iš šių pareigų atleistas už „ryšius su antitarybininkais ir klerikalais“. 1976 m., atidarius 2-ąją vidurinę mokyklą, Antanas Račas buvo paskirtas dirbti vokiečių kalbos mokytoju, kur pramokytojavo iki 1990 metų.

     Prasidėjus atgimimui Antanas Račas aktyviai įsitraukė į Sąjūdžio veiklą. 1988 m. rugpjūčio 25 d. įkūrus Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Kelmės iniciatyvinę grupę, jis buvo išrinktas šios grupės pirmininku. Organizacijai išsiplėtus bei restruktūrizavus jos valdymą, A. Račas buvo išrinktas LPS Kelmės Seimelio tarybos pirmininku. Vėliau jis buvo vienas iš išrinktų delegatų į 1988 m. spalio 22-23 d. Vilniuje vykusį pirmąjį Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio suvažiavimą. Vėliau A. Račas tapo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo nariu, Sąjūdžio Kelmės rajono tarybos pirmininku. 1990 m. A. Račas išrenkamas Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo nariu. 1990 metų kovo 11-ąją, kartu su kitais AT deputatais, pasirašė  Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo aktą.

     Po Nepriklausomybės paskelbimo A. Račas pasirinko darbą Užsienio reikalų komisijoje, kur aktyviai siekė užmegzti ryšius su Vokietija. Komisijos pavedimu Vokietijoje, Hiutenfelde, Vasario 16-osios gimnazijos ir Vokietijos lietuvių bendruomenės patalpose, įkūrė Lietuvos informacinį biurą, iki 1991 m. lapkričio 18 d. buvo šio biuro vadovas.

     1992–1996 ir 1996–2000 m. A. Račas buvo Seimo narys, dirbo Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetuose. Nuo 2000 m. Kelmės profesinio rengimo centre dirbo vokiečių kalbos mokytoju ir auditoriumi. 2003–2007 ir 2007–2008 m. buvo išrinktas  Kelmės rajono savivaldybės tarybos nariu. 1993 m. tapo Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) partijos nariu.

     A. Račas aktyviai įsitraukė į Tarptautinės samariečių organizacijos veiklą, buvo Lietuvos samariečių bendrijos steigėjas, tapo samariečių bendrijos garbės pirmininku.

     Antanas Račas vertino darbščius žmones, laikė juos bei žemę Lietuvos turtu, todėl visą laiką dėjo pastangas padėti  ūkininkams ir jaunoms šeimoms, besikuriančioms kaime. Pradėjęs bendradarbiavimą su Vokietijos Federacinės Respublikos Bundestago parlamentarais, A. Račas stengėsi padėti ūkininkams užmegzti ryšius su Vokietijos ūkininkais. Buvo siekiama Lietuvos žemdirbius pagal konkrečius projektus ir sutartis aprūpinti technika, buvo organizuojamos Lietuvos jaunųjų ūkininkų stažuotės Vokietijos žemės ūkio mokyklose.

     A. Račas taip pat prisimenamas ir kaip vienas aktyviausių eisenų iš Tytuvėnų į Šiluvą organizatorius.

     Antanas Račas visą savo gyvenimą paskyrė Lietuvai ir jos žmonėms, buvo aktyvus visuomenės veikėjas bei kultūros puoselėtojas, Lietuvos patriotas. Žmonių atmintyje Antanas Račas išliko kaip be galo nuoširdus, patikimas ir atviras žmogus.

     Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras A. Račas mirė 2014 m. vasario 9 d. Vilniaus Santariškių klinikose, eidamas 74-uosiu gyvenimo metus. Palaidotas Kelmės kapinėse.

     1996 m. už nuopelnus plėtojant Lietuvos ir Vokietijos ryšius  A. Račas apdovanotas Vokietijos Federaliniu I laipsnio Didžiuoju Kryžiumi. Už nuopelnus atkuriant nepriklausomą Lietuvos valstybę Antanas Račas apdovanotas Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo dešimtmečio ir dvidešimtmečio proga medaliais. 2006 m. A. Račas apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu. Už asmeninį indėlį plėtojant Lietuvos transatlantinius ryšius bei Lietuvos Respublikos pakvietimo į NATO proga buvo apdovanotas atminimo ženklu. 2009 m. už nuopelnus Sąjūdžio veikloje ir 1989 m. Baltijos kelio organizavimą  apdovanotas Baltijos Asamblėjos medaliu.  2010 m. vasario 20 d. už pilietiškumą, aktyvią visuomeninę veiklą ir tarptautinių ryšių plėtrą suteiktas Kelmės rajono garbės piliečio vardas. 2012 m. už ilgametį darbą užsienio politikos srityje plėtojant Lietuvos ir Vokietijos santykius buvo apdovanotas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos garbės ženklu  „Lietuvos diplomatijos žvaigždė“.

 

Parengė muziejininkė K. Milašauskienė



Copyright © 2009 Kelmės muziejus adm zone. Sprendimas: V studija