30 Laisvės metų

1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas pasirašė Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą, kuriame rašoma, kad atstatomas 1940 m. svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas ir Lietuva nuo šiol yra nepriklausoma valstybė. Sovietų Sąjunga priešinosi galimai Lietuvos nepriklausomybei ir konfrontacija su Lietuva apogėjų pasiekė 1991 m. sausio 13 d., kai sovietų kareiviai šturmavo televizijos bokštą. Visame pasaulyje Lietuvos nepriklausomybė buvo pripažinta po 1991 m. rugpjūčio mėnesio pučo Maskvoje. Paskutiniai Rusijos kareiviai Lietuvą paliko  1993 m. rugpjūčio 31 d.

Per pastaruosius tris dešimtmečius, kai gyvavo, vystėsi ir augo Lietuvos valstybė, nuveikta nemažai prasmingų darbų, pasiekta daug žymių rezultatų, užaugo žmonės, garsinantys mūsų šalį visame pasaulyje. Kartu įdėta daug pastangų, kad kasdienis mūsų gyvenimas būtų paprastesnis ir patogesnis. Lietuva sėkmingai įsitvirtino euroatlantinėse struktūrose, modernizavo ekonomiką, itin pagerino pragyvenimo lygį, sukūrė stiprias institucijas ir įtvirtino žodžio laisvę, laisvus ir sąžiningus rinkimus bei teisinę valstybę. Svarbiausia  tapome laisvi ir saugūs, apginami, nes tapome ir Europos Sąjungos nariais ir NATO nariais.

Trisdešimt metų – ilgas laikotarpis. Per tą  laikotarpį gimė ir išaugo nauja žmonių karta.  Ir nors gyvenimas Lietuvoje vis dar nėra visiems lengvas ir gerovės lygio atžvilgiu mes pagal atskirus rodiklius esame ES gale, pažanga vis tiek matoma plika akimi. Iš ES lėšų renovuoti keliai, komunalinis ūkis, mokyklos, ligoninės, pastatyti  nuotekų valymo įrenginiai  ir modernūs įrenginiai, kad gautumėme pigesnę ir švaresnę energiją. Daug investuota  į aplinką ir modernizuota ekonomika. Mūsų miestai ir gyvenvietės  keičiasi akyse.

Parodoje „30 Laisvės metų“ daugiausiai  pateiktos  dokumentinės  Kelmės rajone  vykusių renginių  nuotraukos. Pirmosiose – Nepriklausomybės kūrimosi pradžia: kelmiškių dalyvavimas  Sausio 13-osios  įvykiuose, pirmoji Kelmės  rajono taryba,  balsavimas dėl  Lietuvos Nepriklausomybės,  naujų to laikmečio visuomeninių organizacijų  kūrimasis, ryšių mezgimas su  vakarų  šalių  miestais, žmonėmis ir  pirmieji užsimezgusio bendradarbiavimo rezultatai.

Dalyje nuotraukų – vaizdai,  kuriuose  kelmiškiai  kartu su visa  Lietuva  švenčia  įstojimą  į NATO ir  Europos Sąjungą, mini Lietuvos  Nepriklausomybės  atkūrimo 1918 m.  šimtmetį,  Baltijos kelio 30-metį, Lietuvos šaulių sąjungos  susikūrimo 100-metį ir  atsikūrimo 30-metį, Sąjūdžio 30-metį ir kt.

Nuotraukose, kuriose užfiksuotas istorinių paminklų atidengimo iškilmės, liudija  apie  žmonių pagarbą  mūsų tautos vertybėms, nepriklausomybės siekiui. Pokyčiai  švietimo srityje atsispindi  per  atsinaujinusias mokyklas, atskirų moksleivių, mokytojų pasiekimus. Per trisdešimt metų  susiformavo  naujos kultūrinio  gyvenimo tradicijos, buvo įkurtas teatras, muziejus, Kražių daugiafunkcinis centras, Tytuvėnų piligrimų centras, inovatyviomis paslaugomis, paremtomis naujausiomis informacijos ir ryšių technologijomis, savo veiklas praturtino Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešoji biblioteka ir  modernia kultūros įstaiga tapo Kelmės kultūros centras.

Dokumentinėse nuotraukose  įamžintos  renovuotų pastatų atidarymo iškilmės, neatpažįstamai  pasikeitę  Kelmės gyvenamieji  daugiabučiai namai. Deja, daugelio  fundamentalių dalykų (keliai, vandentvarka, gamtos apsauga ir  kt.), pokyčių, žymiai  pagerinusių  žmonių gyvenimą,  per nuotraukas nebuvo galima parodyti.

Parodoje nėra  nė vienos  atsitiktinės nuotraukos. Tai arba  reikšmingas įvykis, arba  šventėje, renginyje  užfiksuoti   žmonės: rajono vadovai,  kurie priiminėjo  tame laikmetyje svarbius  sprendimus, Garbės piliečiai, padarę daug gerų  darbų, aukštus rezultatus pasiekę  sportininkai,  rašytojai, kurių knygos žinomos  Lietuvoje bei šio laikotarpio  ryškūs įvairių sričių specialistai, kultūros ir  visuomenės veikėjai.  O kai kuriose  nuotraukose – kelmiškių  nuotaikos, atspindinčios  mūsų džiaugsmą, kad gyvename  Nepriklausomoje  Lietuvoje.

Kelmės krašte per tą laikotarpį   9 kartus  keitėsi  valdžia, Kelmės rajono  savivaldybės  atstovaujamoji institucija – Kelmės rajono  savivaldybės taryba. Turėjome  Tarybos pirmininką Vytautą Pikturną  (1990-1995) ir  penkis merus:  Stasį  Lekšą (1995-1997), Jurgį  Staševičių  (1997-2000), Zenoną Mačernių (2000), Kostą Arvasevičių (2000-2012), Vaclovą  Andrulį (2012-2023).

Metų pradžioje  Kelmės  krašto muziejus viešai   pakvietė  visus norinčius  įsijungti į parodos rengimą, tapti jos dalyviais. Rengiamai  parodai  buvo pateiktos 2843 nuotraukos.  Iš jų buvo  atrinktos 82 nuotraukos.  Parodoje eksponuojamos  šių fotografų  nuotraukos: A. Žižiūno, S. Maziliausko, R. Pečiulienės, V. Sutkienės, Č. Gudausko, V. Lukono, J. Lipskio, R. Servos, J. Knyzelytės, R. Kančausko, K. Lukošiaus, V. Šimkūno  bei  nežinomų fotografų nuotraukos iš V. Bukantienės, A. Geštauto,  S. Lekšo, K. Lukošiaus asmeninių  archyvų  ir  Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centro, Kelmės kultūros centro, Kelmės turizmo ir verslo informacijos centro, Kelmės sporto centro, Kelmės J. Graičiūno gimnazijos, Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijos bei Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešosios bibliotekos  archyvų.

Labai dėkojame visiems, atsiuntusiems nuotraukas parodai ir atsiprašome tų, kurių nuotraukos dėl parodos apimties nepateko į ją. Visos jos bus išsaugotos Kelmės krašto muziejuje, kaip vertinga informacinė  medžiaga apie Nepriklausomos Lietuvos kūrimo pirmuosius  dešimtmečius mūsų krašte.       

Tekstą parengė D. Žalpienė.
Medžiagą parodai ruošė vyr. muziejininkas R. Serva.
Parodą muziejaus internetinėje svetainėje patalpino vyr. muziejininkė-archyvarė K. Milašauskienė.

Last year I wrote about why booking too far in advance can be dangerous for your business, and this concept of margin so eloquently captures what I had recognized had been my problem: I was so booked up with clients that I wasn’t leaving any margin for error, growth, planning, or reflection.