Dvaro g. 15, LT-86111
Kelmė, tel. (8 427) 61 065 
tel./faks. (8 427) 61 065
kelmesmuziejus@gmail.com

 



« | 1 | 2 | 3 | 4 | »









« | 1 | 2 | 3 | 4 | »

 

Mylėjęs Dievą, Tėvynę ir Žmones

Juozapas Razmantas gimė 1906 m. kovo 25 d. netoli šventosios Šiluvos Vosiliškio parapijoje Raseinių rajone. Tėvas Stanislovas Razmantas ir motina Pranciška Razmantienė buvo smulkūs ūkininkai. Šeima gyveno skurdžiai. Juozapas augo su trimis broliais ir  aštuoniomis seserimis. Buvo devintas vaikas šeimoje. Deja, gyventi liko tik šeši: penkios seserys (Adelė, Barbora, Prakseda, Pranciška, Rozalija) ir Juozapas. Vienintelį sūnų dievobaimingi tėveliai paskyrė bažnyčios tarnystei.

Vaikystėje Juozapas piemenavo, dirbo šeimos ūkyje. Mokėsi Burbiškių (Raseinių r.) pradžios mokykloje, baigė Šiluvos vidurinę mokyklą, 1930 m. – 6 klases Raseinių gimnazijoje. 1930–1937 m. studijavo Kauno kunigų seminarijoje ir Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultete. 1936 m. kovo 28 d. Kauno arkikatedroje vyskupas Juozapas Skvireckas įšventino J. Razmantą subdiakonu. 1937 m. gegužės 22 d. Kauno arkikatedroje jis buvo įšventintas kunigu.

1937-1940 m. J. Razmantas tarnavo Kavarsko (Anykščių r.) Šv. Jono Krikštytojo parapijos vikaru. Tarnaudamas Kavarske , jis buvo pavasarininkų dvasios vadas. 1940-1941 m. J. Razmantas paskirtas Liolių (Kelmės r.) Šv. Simono ir Judo Tado parapijos altarista, 1941-1944 m. – Josvainių (Kėdainių r.) parapijos vikaru, 1944 m. trumpai – Vosiliškio (Raseinių r.) Šv. Juozapo parapijos vikaru, 1944-1945 m. – Dotnuvos (Kėdainių r.) parapijos vikaru. 1945-1949 m. J. Razmantas buvo Kulvos (Jonavos r.) Švč. Mergelės Marijos parapijos klebonas. Jo iniciatyva ir rūpesčiu Kulvoje buvo pastatyta laikinoji bažnyčia.

Kulvoje J. Razmantas buvo apkaltintas agitavimu prieš sovietų valdžią bei kolūkius, skatinimu melstis už tremtinius. 1950 m. sausio 3 d. jis buvo suimtas ir įkalintas, paskui nuteistas ir 1950-1956 m. toliau kalinamas Solikamsko (Permės kraštas, Rusija) lageriuose, dirbo fizinius miško ruošos darbus, neteko sveikatos, liko neįgalus.

1956 m. peržiūrėjus jo bylą, dvasininkas buvo išteisintas ir paleistas į laisvę. Grįžęs į Lietuvą, 1957-1960 m. J. Razmantas buvo Karmėlavos (Kauno r.) parapijos altarista, 1961-1963 m. vėl tarnavo Kulvos (Jonavos r.) parapijos klebonu.

Už antisovietinę veiklą 1963 m. J. Razmantas buvo nušalintas nuo dvasininko tarnybos, ištremtas į Rusiją ir 1963-1965 m. dirbo aerodromo sargu, slapta teikdamas religinius patarnavimus tikintiesiems. 1964 m. Nižneudinske (Irkutsko sritis) jis vėl buvo suimtas, konfiskuoti bažnytiniai drabužiai, o pats dvasininkas perkeltas dar toliau į rytus, apgyvendintas tremtyje netoli Jakutijos sienos.  1965 m. grįžęs į Lietuvą, 1965-1966 m. buvo Krakių (Kėdainių r.) parapijos altarista, 1966-1967 m. pusmetį – Skirsnemunės (Jurbarko r.) parapijos altarista.

1967 m. kovo 28 d. J. Razmantas paskirtas Žalpių (Kelmės r.) Šv. Benedikto parapijos klebonu. Tarnaudamas Žalpiuose rengė katalikiškas misijas: vasarą paprašydavo kaimyninių parapijų kunigų jį pavaduoti ir keliaudavo į Sibirą, į Kaliningrado sritį (Rusija), į Baltarusiją, teikdamas religinius patarnavimus ten gyvenusiems katalikams. Už tokią veiklą buvo netekęs dvasininko pažymėjimo.

Juozapas Razmantas buvo pogrindinės patriotinės organizacijos Lietuvos Laisvės Lygos narys ir patyrė sovietų valdžios persekiojimų. Už tai, kad 1981 m. Vėlinių išvakarėse su parapijos tikinčiaisiais meldėsi kapinėse už mirusiuosius, dvasininkas buvo nubaustas 50 rublių pinigine bauda. Kelmės raj. Liaudies teismo vykdytoja neradus kito turto, konfiskavo J. Razmanto radijo aparatą. Už tai, kad talkino pastoracijoje ir gretimoje Viduklės parapijoje, kurioje buvo sovietų valdžios suimtas klebonas Alfonsas Svarinskas, kunigas Juozapas Razmantas sulaukė sovietinės valdžios persekiojimų ir draudimų.

Lietuvos Atgimimo metais J. Razmantas ,,kūnu ir dūšia“ atsidavė Sąjūdžio veiklai. Dalyvavo Baltijos kelyje ir Sąjūdžio susirinkimuose, mitinguose ir piketuose.

1997 m. Juozapas Razmantas buvo atleistas iš klebono pareigų ir iki gyvenimo pabaigos liko Žalpių parapijos altarista.

Kunigas Juozapas Razmantas buvo Šv. Pranciškaus tretininkų kongregacijos ir Blaivybės draugijos narys, rėmė katalikiškas organizacijas. Amžininkų prisiminimuose J. Razmantas liko kaip kuklus, paprastas, skurdžios buities dvasininkas. Laisvalaikiu bitininkavo, augino naminius paukščius.

Mirė J. Razmantas 2001 m. sausį. Palaidotas Šiluvos (Raseinių r.) kapinėse šalia bičiulio kunigo Stanislovo Roseno (1913-1937). Kapą ženklina juodo šlifuoto akmens paminklas-kryžius su iškaltu įrašu: „Kun. / Juozapas / Razmantas / 1906-2001“. Tarp jo ir S. Roseno kapų įterpta šlifuota akmens plokštelė su iškaltu įrašu: ,,Čia ilsisi du kunigai / jaunystėje geriausieji / draugai“.

Po mirties kunigui Juozapui Razmantui Kelmės rajono savivaldybės taryba 2017 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T-37 suteikė Kelmės rajono garbės piliečio vardą už nuopelnus Lietuvos išsilaisvinimo kovoje, atsidavusią sielovadinę veiklą ir Lietuvos tikinčiųjų teisių gynimą sovietinės okupacijos metais.

 

Šioje virtualioje parodoje galite išvysti fotografijas, liudijančias kun. J. Razmanto gyvenimo istoriją bei jo naudotus daiktus.

 

 

Parodą parengė  Alina Žalandauskienė ir Kristina Milašauskienė.

2021-03-22

 



Copyright © 2009 Kelmės muziejus adm zone. Sprendimas: V studija