Dvaro g. 15, LT-86111
Kelmė, tel. (8 427) 61 065 
tel./faks. (8 427) 61 065
kelmesmuziejus@gmail.com

 


2009.11.03
Fotografijos paroda

2009 11 03 - 2009 12 05 Fotografijos paroda. Remigijus Venckus.

IŠ PRAEITIES DABARTYJE IŠ DABARTIES PRAEITYJE

Apie menininką Remigijų Venckų

Remigijus Venckus (g. 1981) yra Šiaulių universiteto Menų fakulteto Audiovizualinio meno katedros lektorius. Interesų sritis: kino, videomeno, fotografijos ir interaktyvaus meno teorija ir praktika. 2004 m. Šiaulių universitete baigė dailininko grafiko specialybę. 2003 m. studijavo Portugalijos aukštojoje mokykloje ESAD (Escola super ior de artes e design, Porto). 2007 m. Šiaulių universitete įgijo meno istoriko magistro laipsnį. 2004-2005 metais dėstė Vilniaus dailės akademijoje Telšių dailės f kultete, o nuo 2005 m. dėsto ir vadovauja bakalauro diplominiams darbams Šiaulių universitete, magistro baigiamiesiems teoriniams darbams Vilniaus dailės akademijoje. Menininkas sukūrė trisdešimt keturis videofilmus, surengė per dešimt autorinių projektų, dalyvavo per keturiasdešimt įvairaus meno pobūdžio projektų ir renginių. Nuo 2004 m. bendradarbiauja su Lietuvos meno galerijomis, meno kūrėjais ir kultūros leidiniais, pristato įvairius menininkus ir meno reiškinius. Šiuo metu R. Venckus rašo disertaciją apie lietuvių videomeną ir kiną („Kino dekonstrukcija videomene“). 2008 m. parašė ir išleido knygą “Videomeno dekonstrukcija

Apie fotografiją

Kasdienybė yra matymo aktas, o pats matymas yra fotografijos esmė. Svarbu suvokti regimų ženklų besiskleidžiančias prasmes. Fotografija arba atspindi realybę, arba bando įteigti kitą realybę, tikresnę už pačią tikrovę. Pirmuoju atveju ji registruoja išorės virpesius, antruoju – menininko vidinius išgyvenimus, jausmų ir minčių represijas. Kuri iš šių realybių tikresnė? Abi stengiasi paneigti viena kitos egzistencinius ženklus. Vidujybė pranašesnė už išorybę, nes ji geba materializuotis ir įsiterpti į fizinį pasaulį. Regiu vaizdus, kurie verti akimirkos ustabdymo. Atvaizdus parodau tada, kai vaizdai suyra. Taip, ko gero, atsiranda mano pasaulio artefaktai.

Fotografijos keliamos prasmės ne visuomet adekvačios ženklų prigimčiai. Aktas, kurio metu suteikiama prasmė, priklauso sąmonei. Aš tik pasiūlau kitokį ženklų lydinį ir vartojimo gaires. Būtų šaunu, jei sąmonė „išsilaužytų dantis“. Svarbiausia šiuolaikinės fotografijos strategija – neįteigti, bet suteikti nuorodas suvokimui. Kaip teisingai įvaizdinti ženklą, situaciją ar sistemos kontūrą? Tikrai nežinau... Realybės daiktas tampa vertingas tik tada, kai yra išplėšiamas ir nebepriklauso nei prabėgusiam, nei šiuo metu pro mūsų akis skrodžiančiam laikui. Vadinasi, fotografuodamas tarsi sureliatyvinu laiką.

Fotografijų paroda „Iš praeities dabartyje, iš dabarties praeityje“ – tai 2007 m. parengtos, nuolat pildomos ir po visą Lietuvą eksponuojamos parodos „Nieko įprasta neturinti diena“ ir „Realybės paradoksai“ tęsinys. Visa tai, kas fotografuojama, netenka kasdieniškumo. Konstruojama paradoksali situacija. Čia susitinka nuotraukos vaizdo, praeities ir fotografo laikai. Čia išryškinamas ir naikinamas tarpusavio saitas.

Mygtuko spragtelėjimo metu objektyvo fokusavimo procese esu aš ir vaizdas prieš mano akis. Vėliau gerbsiu realybės atvaizdą, rodysiu v siems, nuo jo valysiu dulkes, bet niekada mūsų laikai nebesusisieks. Nufotografavęs savo atvaizdą retoriškai klausiu: „Argi ne paradoksali situacija, mano atvaizde? Esame čia kartu, vieną dieną, valandą, minutę, sekundę ir tuo pačiu metu nesame. Tu esi ten, kažkur pradžioje, o aš esu ten, kažkur pabaigoje“. Atrodo, nuotrauka konstatuoja mano paties mirtį. Ilgainiui ji pradeda surinkinėti mano praeitį. Aš, kaip savo aplinkos ir savo paties ženklinių prasmių maišytojas, suprantu diskutavimo su realybe metodą – kiek aš pats save paneigsiu, tiek pats save surinksiu.

Jeigu šis mano tekstas kelia daugiau klausimų negu atsakymų, vadinasi, mes ką tik susipažinome ir pradėjome maloniai šnekučiuotis.

Remigijus Venckus



Atgal


Copyright © 2009 Kelmės muziejus adm zone. Sprendimas: V studija