Žalpių dvaro XIX a. pab. – XX a. vid. nuotraukas (220 vnt.) 2009 m. muziejui padovanojo Liolių gyventojas Juozas Daukantas. Šios nuotraukos turi įdomią istoriją. J. Daukantas prisiminė, kad 1944 metų rudenį į jo tėvo namus juodo arkliuko traukiamu vežimuku į kiemą įdardėjo simpatiška panelė ir paliko nuotraukų dėžę, kurią žadėjo atsiimti po karo. Nors ant daugelio fotografijų nėra jokių užrašų, bet jau tada pavyko išsiaiškinti, kad tas nuotraukas Daukantams paliko viena iš Žalpių dvaro savininkių Kristina Pluščiauskaitė – Gukevičienė. Šios nuotraukos – Žalpių dvaro archyvas. Fotografijas J. Daukantas saugojo net 65 metus. Kadangi šio neįprasto fotoarchyvo niekas taip ir neatsišaukė J. Daukantas jas perdavė Kelmės krašto muziejui. Nuotraukos – labai įvairios. Archyve gausu tiek suaugusių, tiek vaikų portretų, švenčių akimirkų, pastatų, net Vakarų Europos kalnų, upių, vaizdų. Fotografijos akivaizdžiai parodo, kokie buvo to meto pastatai, kaip rengėsi ir puošėsi žmonės.
Virtualią parodą parengė vyresnioji muziejininkė Laima Genovaitė Šimkutė.
Parodą muziejaus internetinėje svetainėje patalpino vyresnioji muziejininkė-archyvarė Kristina Milašauskienė.
Last year I wrote about why booking too far in advance can be dangerous for your business, and this concept of margin so eloquently captures what I had recognized had been my problem: I was so booked up with clients that I wasn’t leaving any margin for error, growth, planning, or reflection.